parėdas

1 ×parė̃das (plg. rėdyti) sm. (2) 1. Kls, Alv, Šll apdaras, apsirengimas: Ir prastas parėdas marškonis apdengia sąnarius visų P.Vaič. Rėdys nūn visus vienais parėdais kai vienos motinos Dv. Parė̃dų turia visokių, ale negraži Bgt. Matai, kokis senovės buvo parė̃das Al. Ei, žirgai žirgeli, tu mano juodbėrėli, ar aš tau sunkus, ar mano parėdėlis? JD759. Reiks anytėlei, senai močiutei, puikiųjų parėdùžių Niem31. Graži mergelė savo rankų parėdėliais KrvP(Vlk). | Jaunikliai su pirmuoju savo parėdu yra tokie pat taškuoti kaip ir jauni dirviniai vieversiai T.Ivan. | prk.: Po šaltai žiemai sukilo vėl žolės – parėdai laukų, pievos sužydo V.Piet. Ir miškas stovi šimtmetinis, papuoštas parėdu žiemos K.Bink. ^ Ant Kalėdų reik parėdų, ant Velykų – čeverykų Dkš. 2. Rtn puošnūs, išeiginiai drabužiai: Parė̃das yra drabužis išeiginis J. Mano parė̃dai visi šėpoj Dsm. Marti atsivežė daug parė̃dų Mrc. O aš tau duosiu aukselio, sidabrėlio, tai tu dėvėsi šilkelių parėdėlius JV158. Bagočiaus dukrė šilkiniais parėdėliais, vargo mergelė gunčele, kailinėliais Lp. An ąžuolo žali lapai – mano parėdėliai LTR(Lp). 3. N papuošimas, papuošalas: Kam parė̃dai, kam sopulys Rod. Žiurstas man joks parė̃das Alk. Lietuvaitės ir galvos parėdus, ir pačias galvas turėjo suvis dailias Bs. Oi tai išrėdyta ... želabnais parėdėliais TŽI289. ^ Kiaulei visi parė̃dai perniek Tr.